Pavasaris Šalčininkuose šiemet ne tik pažadino gamtą. Jis atnešė ir naujų galimybių žmonėms, kurie jaučia poreikį mokytis ir išbandyti save naujose srityse bei keisti savo gyvenimą. Kelias į mažus, bet reikšmingus pokyčius prasideda Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazijos patalpose – pamokoms pasibaigus čia kartą per savaitę renkasi tie, kurie apsisprendė žengti nauju profesiniu keliu.
Ir įgūdžiai, ir pasitikėjimas
Viena iš šalčininkiečių, nusprendusių įveikti 40 akademinių valandų programą „Išmėgink manikiūrininko profesiją“ – Alina Sevostjanova. Ne vienerius metus restorano vadybininke dirbusi moteris sako, kad mokytis atėjo vedama troškimo iš esmės keisti savo profesinį kelią, nes pajuto, kad širdis linksta prie ramesnio darbo, kuriame reikėtų ir kruopštumo, ir kūrybiškumo.
„Visada atidžiai stebėdavau, kaip dirba mano manikiūro meistrė ir žavėjausi jos kūrybiškumu. Kadangi atsirado galimybė nemokamai mokytis manikiūrininko profesijos pagrindų, nedvejodama nusprendžiau pabandyti. Ir jau pirmojoje pamokoje supratau, kad tai ne tik labai įdomus, bet ir labai atsakingas darbas, o kruopštumo ir atidumo reikia gerokai daugiau, negu įsivaizdavau“, – pasakoja Alina. Anot jos, šie mokymai ypač vertingi dėl to, kad jų metu įgyjama ne tik teorinių žinių, bet ir daug praktinės patirties. Vis labiau stiprėja ir moters noras išbandyti save naujoje veikloje. „Mano svajonė – baigus šiuo mokymus sukurti ne didelį savo verslą. Ir jau apsisprendžiau, kad mokysiuosi toliau, nes naujų žinių troškimas auga“, – ateities planais dalijasi A. Sevostjanova.
Kita programos „Išmėgink manikiūrininko profesiją“ dalyvė Oksana Kiris pasakoja, kad jau turi manikiūrininkės darbo patirties, tačiau ji nori atnaujinti profesinę veiklą, o tam prieš keliolika metų įgytų žinių nepakanka. „Jos paprasčiausiai paseno, nes šioje srityje atsirado labai daug naujovių. Privalai išmokti dirbti su naujais įrankiais, naujomis medžiagomis, išbandyti naujas technikas. Todėl ir atėjau į kursus“, – sako Oksana, įsitikinusi, kad tai padės jai sėkmingai grįžti į darbo rinką ir konkuruoti su kitais manikiūro meistrais.
Nauja profesija atveria duris
Visos projekte dalyvaujančios moterys pabrėžia, kad mokymų metu įgyja ne tik teorinių žinių ir praktinių įgūdžių. Svarbiausia, kad auga jų pasitikėjimas savo jėgomis ir drąsa žengti nauju profesiniu keliu. Todėl nestebina, kad norinčių lankyti įvairius mokymus netrūksta: balandžio mėnesį mokytis naujos profesijos panoro dar būrys šalčininkiečių, pasirinkusių 40 akademinių valandų trukmės programą „Išbandyk floristiką“.
Mokymai, kuriuose gali dalyvauti darbingo amžiaus bedarbiai bei ekonomiškai neaktyvūs žmonės nuo 16 iki 29 metų, tęsis iki vasaros vidurio. Visiems, baigusiems manikiūro ir floristikos mokymus, bus įteiktos kursų baigimo pažymos, kurios padės tvirčiau jaustis šiuolaikinėje darbo rinkoje. Besimokantieji jau dabar laukiami įmonėse – tai liudija viešosios įstaigos „Šalčininkų švietimo ir informavimo centras“ FACEBOOK paskyroje atsiradę darbdavių įrašai, kviečiantys šalčininkiečius po mokymų prisijungti prie patyrusių floristų komandos.
Būtent žinojimas, kad aš galiu, moku ir esu reikalingas – yra tikroji šių programų vertė, pabrėžia projekto „Aktualių darbo rinkai neformaliojo mokymo paslaugų teikimas Šalčininkų miesto gyventojams“ (Nr. 11-565-K-0001), kuris finansuojamas ES struktūrinių fondų lėšomis, socialiniai partneriai. Anot jų, projekto, kurį įgyvendina viešoji įstaiga „Šalčininkų švietimo ir informavimo centras“, bendradarbiaudama su Šalčininkų miesto seniūnija, Užimtumo tarnybos Šalčininkų skyriumi ir kitomis institucijomis, tikslas – didinti neformaliojo mokymo suaugusiesiems pasiūlą ir sudaryti sąlygas miesto gyventojams įgyti ar atnaujinti darbo rinkoje reikalingus įgūdžius. Mokymo programos parengtos atsižvelgiant į tai, ko šiandien iš tiesų reikia darbo rinkai, todėl žmonės greitai pajunta realią tokių mokymų naudą. Labai svarbu ir tai, kad už mokymąsi mokėti nereikia, nes ne paslaptis, kad neretai žmonių galimybes siekti naujų žinių riboja lėšų stygius. Planuojama, kad projekte dalyvaus ne mažiau kaip 50 miesto gyventojų.
Anot Šalčininkų miesto vietos veiklos grupės (VVG) projekto „Šalčininkų miesto 2023–2029 m. vietos plėtros strategijos įgyvendinimo administravimas“ vykdytojos Justynos Balion, suaugusieji neformalųjį švietimą dažniausiai renkasi siekdami labai apčiuopiamų pokyčių. „Žmonės į mokymus ateina norėdami susikurti papildomą pajamų šaltinį, tikėdamiesi palankesnių sąlygų darbo vietoje arba pajutę, kad anksčiau įgytų žinių nepakanka. Be to, vyksta ne tik mokymai, bet ir apskritojo stalo diskusijos, kuriose šalčininkiečiai ne tik įgyja daugiau drąsos ieškoti darbo, bet sustiprėja jų motyvacija patiems kurti savo darbo vietą, savo verslą“, – aiškina ji.
Pašnekovė priduria, kad tai, jog neformalusis suaugusiųjų švietimas sulaukia tokio didelio miestiečių susidomėjimo – ilgalaikio bendro darbo, kuriame dalyvauja ir nevyriausybinės organizacijos, ir įvairios biudžetinės rajono įstaigos, kurių atstovai kasdien bendrauja su gyventojais ir žino jų poreikius, rezultatas. „Kurdami plėtros strategijas, siekiame realiai prisidėti gerinant vietos gyventojų įsidarbinimo galimybes, stiprinant ryšius tarp bendruomenių, verslo sektoriaus ir vietos valdžios institucijų. Rengdami Šalčininkų miesto VVG strategiją ir priemones jai įgyvendinti, išanalizavome miesto poreikius, kad pasiūlytume socialiai pažeidžiamiems asmenims būtent tokias veiklas, kurios mažintų jų atskirtį, skatintų užimtumą ir socialinę integraciją“, – pasakoja J. Balion. Anot jos, dabar įgyvendinamas projektas „Aktualių darbo rinkai neformaliojo mokymo paslaugų teikimas Šalčininkų miesto gyventojams“ kaip tik ir siūlo Šalčininkų miesto gyventojams patrauklias ir darbo rinkai aktualias mokymo programas.
Mokytis – egzistencinė būtinybė
Padėti šalčininkiečiams rasti savo vietą darbo rinkoje labai aktualu, patvirtina Užimtumo tarnybos (UŽT) Šalčininkų skyriaus l.e.p. skyriaus vedėja Edita Antulienė. „Šių metų balandžio 1 d. duomenimis, mūsų skyriuje buvo įregistruoti beveik 2500 klientų, iš kurių 1900 turėjo bedarbio statusą“, – sako ji ir pabrėžia, kad šių žmonių patirtis ir likimai labai skirtingi, o priežastys, trukdančios jiems sugrįžti į darbo rinką, įvairios. Tai ne tik kvalifikacijos trūkumas ar prarasti įgūdžiai, bet ir po kelių nesėkmingų bandymų sumažėjęs pasitikėjimas savimi ar geografinė atskirtis, nes atokesnėse vietovėse darbo pasiūla ribota, o ten gyvenantiems žmonėms nuvykti į darbo vietą didesniame mieste neretai tampa pernelyg brangiu iššūkiu. Prisideda ir asmeninės aplinkybės: sveikatos problemos, artimųjų priežiūra ir kt. „Bedarbystė nėra tik pajamų trūkumas – tai kompleksinė problema, kuri skaudžiai paliečia žmogaus orumą ir pasitikėjimą savo jėgomis. Jei jaunesnieji dažniausiai būna motyvuoti, tai vyresnio amžiaus asmenims ar tiems, kurie darbo neturi ilgą laiką, reikia ypatingo paskatinimo. Juo labiau, kad anksčiau turėti įgūdžiai pamažu blėsta, o baimė grįžti į darbo rinką auga“, – sako E. Antulienė.
Priminusi, kokios pagalbos žmonės gali sulaukti iš UŽT, pvz., organizuojami susitikimai su darbdaviais, bedarbiai gali dalyvauti įvairiose profesinio mokymo programose, įgyti praktinių įgūdžių realioje darbo vietoje, gauti paramą verslo pradžiai ir kt., E. Antulienė pabrėžia, kad labai svarbios ir vietinės užimtumo iniciatyvos bei laikinojo užimtumo programos, kurios suteikia galimybę įgyti darbo patirties ir atkurti įgūdžius, bei priduria, kad neformaliojo mokymo kursai – tokie, kaip vykstantys įgyvendinant šį projektą – yra neįkainojami. Anot UŽT atstovės, jie ne tik suteikia darbo rinkoje paklausių žinių bei įgūdžių bei didina įsidarbinimo galimybes, bet ir suteikia progą persikvalifikuoti ir pradėti naują profesinį kelią. „Kadangi tokie mokymai dažnai derinami su praktika, jie suteikia galimybę susipažinti su realia darbo aplinka, padeda suprasti darbdavių lūkesčius, o visa tai stiprina ir žmogaus psichologinį atsparumą, motyvaciją bei tikėjimą, kad pokyčiai įmanomi“, – sako ji.
Neretai kliūtimi grįžti į darbo rinką tampa ne tik kasdieniai barjerai, pvz., transporto trūkumas ar vaikų užimtumo ir darbo grafikų nesuderinamumas, bet ir netinkama kvalifikacija ar aktualių kompetencijų stygius, nes darbo rinkai šiandien reikia kitokių įgūdžių nei turi žmonės, pabrėžia Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius Gžegož Jurgo. Jis įsitikinęs, kad mokymasis visą gyvenimą mūsų laikais – egzistencinė būtinybė: „Sparčiai kintančiame šiandieniniame pasaulyje žmogus tiesiog privalo nuolat mokytis, nes kitaip jis taps nepaklausus darbo rinkoje. Nauji įgūdžiai, nauji sprendimai, naujos technologijos visada turi didesnę pridėtinę vertę“.
Pasak G. Jurgo, kiekvienas projektas, kurį įgyvendinant pagerėja žmonių asmeninė padėtis ar jų konkurencingumas darbo rinkoje, yra labai svarbus Šalčininkų rajonui: „Esame pasienio rajonas. Išorinė Europos Sąjungos siena riboja žmonių galimybes judėti ir kurti verslą. Projektai, leidžiantys gyventojams mokytis, įgyti naujų žinių ar įgūdžių, sušvelnina tuos ribojimus ir suteikia papildomų galimybių. O tada jau tik nuo žmogaus priklauso, kaip jas tinkami išnaudoti savo gerovei kurti“.
Projektas „Aktualių darbo rinkai neformaliojo mokymo paslaugų teikimas Šalčininkų miesto gyventojams“ (projekto Nr. 11-565-K-0001) įgyvendinamas pagal Šalčininkų miesto 2023–2029 m. vietos plėtros strategiją siekiant padidinti socialinę integraciją ir užimtumą mieste, įtraukiant valdžios, verslo ir bendruomenės atstovus. Projektui finansavimas skirtas pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022–2030 m. plėtros programos pažangos priemonę Nr. 01-004-08-04-01 „Didinti visuomenės įsitraukimą į vietos problemų sprendimą“. Projektą bendrai finansuoja Europos Sąjunga.
Tai jau ne pirmas šalčininkiečių projektas, skirtas suaugusiųjų neformaliojo švietimo galimybių didinimui. Pvz., prieš kelerius metus sėkmingai įgyvendintas Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamas projektas „Neformaliojo profesinio švietimo suaugusiems paslaugų plėtra Šalčininkuose“.
Viešosios įstaigos „Šalčininkų švietimo ir informavimo centras“ informacija