Kaip svajonę paversti konkrečiu tikslu? Kas padeda neprarasti motyvacijos? Kaip suprasti, ko iš tikrųjų noriu, ir nuo ko pradėti? Į šiuos klausimus jaunimas ieškojo atsakymų motyvacijos ir tikslų kėlimo dirbtuvių „Nuo svajonės iki tikslo“ metu.
Užsiėmimai organizuoti įgyvendinant projektą „Stipri šeima – stipri bendruomenė: švietėjiškų veiklų ciklas“ (Nr. 11-576-K-0003), kurį vykdo Asociacija „Draugystės mazgas“ kartu su projekto partneriu Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazija.
Užsiėmimus vedė edukologė, „Kartu tėvystėje“ įkūrėja Gitana Markevič, kuri kvietė jaunus žmones ne tik kalbėti apie savo svajones ir ateities planus, bet ir praktiškai mokytis juos paversti konkrečiais, pasiekiamais tikslais.
Svarbiausia – geriau pažinti save
Dirbtuvių metu svarbiausia buvo ne pasakyti jauniems žmonėms, kokių tikslų jie turėtų siekti, o suteikti jiems erdvės geriau pažinti save – savo stipriąsias puses, pomėgius, gebėjimus, norus ir tai, kas kiekvienam iš jų iš tiesų yra svarbu.
Praktinių veiklų metu jaunimas kalbėjo apie savo talentus, interesus ir ateities planus. Dalyviai kartu analizavo, kas juos labiausiai skatina veikti: noras pasiekti rezultatą, kitų žmonių palaikymas, smalsumas, susidomėjimas ar pripažinimas.
Greitai paaiškėjo, kad vienos visiems tinkančios motyvacijos formulės nėra. Tai, kas skatina vieną žmogų, nebūtinai veiks kitą. Todėl siekiant tikslo svarbu ne tik žinoti, ką nori pasiekti, bet ir suprasti, kodėl tai tau svarbu.
Kada svajonė tampa tikslu?
Daug dėmesio skirta ir tam, kuo skiriasi svajonė, noras ir konkretus tikslas. „Noriu geriau mokytis“, „noriu pradėti sportuoti“ ar „noriu išmokti groti gitara“ – tai gražūs norai, tačiau tam, kad jie taptų realiais tikslais, reikia konkretaus veiksmų plano.
Jaunimas mokėsi sau atsakyti į svarbius klausimus: ką tiksliai noriu padaryti, kada pradėsiu, kokių veiksmų imsiuosi ir kaip suprasiu, kad man pavyko?
Tokiu būdu didesnė svajonė tampa mažesnių ir realiai įgyvendinamų žingsnių seka. O pirmasis žingsnis, nors kartais ir labai nedidelis, priartina prie norimo rezultato.
Ką daryti, kai pritrūksta motyvacijos?
Užsiėmimų metu kalbėta ir apie paprastą, tačiau labai svarbų dalyką – motyvacija ne visada būna šalia. Vieną dieną norisi veikti, o kitą – viską atidėti rytojui. Todėl vien noro ar įkvėpimo ne visada pakanka.
Jaunimas kūrė savo „Jeigu – tada“ planą: jeigu atsiras kliūtis, jeigu pritrūks noro, jeigu nepavyks iš pirmo karto – ką galiu padaryti, kad vis tiek nesustočiau?
Ši praktinė užduotis padėjo suprasti, kad kartais svarbiausia ne laukti įkvėpimo, o iš anksto numatyti galimus sunkumus, turėti konkretų planą ir tiesiog pradėti.
Nuo „kada nors“ iki „pradėsiu dabar“
Užsiėmimų pabaigoje kiekvienas dalyvis pasirinko vieną realų veiksmą, kurį galėtų atlikti per artimiausias 72 valandas.
Tai galėjo būti pirmasis žingsnis mokantis naujo dalyko, pradedant sportuoti, ieškant reikalingos informacijos, kreipiantis patarimo ar pagalbos arba siekiant kito asmeniškai svarbaus tikslo.
Taip neapibrėžtas „kada nors“ virto daug konkretesniu „pradėsiu dabar“.
Visų užsiėmimų metu buvo grįžtama prie vienos svarbios minties – didelis tikslas prasideda nuo mažo žingsnio. Ne visada reikia laukti, kol atsiras motyvacija. Kartais ji ateina būtent tada, kai žmogus jau pradeda veikti.
Tokie užsiėmimai suteikia jauniems žmonėms galimybę trumpam sustoti, pagalvoti apie save, savo stiprybes, norus ir ateitį. Svarbu ne po vieno susitikimo rasti visus atsakymus, bet išsinešti bent vieną aiškesnę mintį: mano tikslas turi būti mano, man svarbus ir toks, dėl kurio jau šiandien galiu padaryti pirmą mažą žingsnį.
Šios veiklos prisideda ir prie platesnio projekto tikslo – didinti Šalčininkų miesto socialinę įtrauktį ir gyvenimo kokybę, stiprinant bendruomeninius ryšius bei ugdant socialinius, emocinius ir kasdienio gyvenimo įgūdžius per švietėjiškas ir bendruomenines veiklas, skirtas socialinę atskirtį patiriantiems asmenims, ypač vaikams, jaunimui, tautinėms mažumoms ir nepasiturinčioms šeimoms.
Projektas įgyvendinamas pagal Šalčininkų miesto 2023–2029 m. vietos plėtros strategiją, kurios 1.2 uždavinys orientuotas į Šalčininkų miesto gyventojų socialinės atskirties mažinimą, sudarant galimybes gauti trūkstamas paslaugas ir dalyvauti bendruomeninėje veikloje.
Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis (ESF+) ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
